Dažniausiai užduodami klausimai

Muitinės sandėliai – Muitinės departamento pripažinti tinkamais saugoti muitinės prižiūrimas prekes pastatai (jų dalys), aikštelės, rezervuarai ar kitokios prekėms saugoti tinkamos vietos. Muitinės sandėlio savininkas turi Muitinės Departamento išduotą nustatytos formos leidimą, kuriame numatyta kur (kokiu adresu ir kokiose patalpose) ir kokias prekes galima saugoti muitinės sandėlyje.

Muitinis sandėliavimas – muitinės procedūra, priklausanti vienai iš specialiųjų procedūrų. Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo muitinės procedūra, paprastai laikomos muitinės nustatytose vietose – muitinės sandėliuose. Šios prekės gali būti laikinai išvežtos iš muitinės sandėlio. Tokiems atvejams reikalingas išankstinis teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje įsteigtas muitinės sandėlis, leidimas. 

Muitinė gali leisti, kad muitinės sandėlio patalpose būtų atliekamas prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti arba galutinio vartojimo procedūra, perdirbimas, jeigu laikomasi tų procedūrų taikymui numatytų sąlygų, netaikant importo muito, kitų privalomųjų mokėjimų, prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos. Šiuo atveju minėtoms prekėms muitinio sandėliavimo procedūra netaikoma.

Muitinė gali leist muitinės sandėliuose laikyti ir eksportuojamas prekes, kurias eksportavus susigrąžinami už jas sumokėti importo muitai ir mokesčiai arba mokamos grąžinamosios išmokos.

Muitinės sandėliuose prekės gali būti saugomos neribotą laiką, o importuojant prekes dažnai nėra žinoma, kaip toliau bus jomis disponuojama. Todėl atsiranda galimybė muitinės sandėliuose saugoti tokias prekes tol, kol surandamas pirkėjas. Taip pat muitinės sandėlyje galima didelę siuntą suskaidyti dalimis ir parduoti skirtingiems pirkėjams. Ir svarbiausia tai, kad prekių saugojimo metu nereikia mokėti importo muitų ir kitų privalomųjų mokesčių. Šie mokesčiai sumokami, kai prekės pradedamos vartoti.

Reikalavimai prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai patvirtinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1B-577 „Dėl Prekių saugojimo vietos (teritorijos tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio veiklai įvertinimo aprašo patvirtinimo“.

Neapmuitinamos parduotuvės veikia kaip muitinės sandėliai, nurodyti Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 201 str.

• Inovatyvios ir saugios tvirtinimo technologijos.
• Krovinio saugumui užtikrinti yra naudojamos medinės platformos, neilono lynai, plieno grandinės ir kabeliai. Šios priemonės tarpusavyje gali būti kombinuojamos.
• Krovinius gabename “40’ Hight Cube”, “40’ Dry Freight”, “20’ Dry Freight” konteineriuose.

• Finansinis tarpininkavimas ir pagalba.
• Prekybos tarpininkavimas ir komercinė pagalba.
• Taikinamasis tarpininkavimas sprendžiant ginčus.
• Teisinis tarpininkavimas.
• Draudimo tarpininkavimas.
• Administracinis tarpininkavimas.

• Siuntos sekimas. Kiekvienas krovinio gabenimo etapas yra sekamas naudojantis transporto valdymo sistemomis. Krovinys yra stebimas ir koordinuojamas realiu laiku. Tai padeda nustatyti, ar viskas vyksta taip, kaip buvo suplanuota.
• Derybų proceso vykdymas. Ekspeditoriai derasi su vežėjais dėl krovinio gabenimo sąlygų. Derybų metu sutariama ne tik dėl transportavimo sąlygų, terminų, krovinio svorio ir pan., bet ir stengiamasi sumažinti paslaugos kainą. Būtent dėl to ekspedijavimo paslaugų dėka galima ne tik gauti geresnes sąlygas, bet ir sumažinti kaštus.
• Krovinio draudimas. Dažnai krovinio vertė yra labai didelė, ypač, jei pervežami stambiagabaričiai kroviniai.. Dėl to verta pasinaudoti papildomu krovinio draudimu. Tokiu būdų nepatirsite didelio nuostolio, jei Jūsų prekės gabenimo metu būtų pažeistos ar pavogtos.

• Krovinio draudimas.
• Vekselių rengimas.
• Rizikos valdymas bei vertinimas.
• Sandėliavimas.
• Bendradarbiavimas su bankais ir mokėjimų valdymas.

• Šviesos signalizacija ir apšvietimo prietaisų konstrukcija (išdėstymas, spalva, apšvietimo perimetras ir pan.).
• Ratai ir ratų konstrukcijos perimetras. Būtina, kad jis atitiktų gamintojo keliamus reikalavimus (M1 ir N1).
• Automobilis privalo atitikti pirmosios registracijos metu buvusius ekologinius reikalavimus.
• Būtina, kad automobilis atitiktų techninius reikalavimus.

Automobiliams, kurie į Lietuvą atkeliauja iš JAV, taikomi specifiniai reikalavimai, kuriuos lemia konstrukcinių ir techninių parametrų neatitikimai. Europos Sąjungoje galioja kiek kitokie reikalavimai, kurie sutampa su Lietuvos teritorijoje galiojančiais įstatymais. Čia pagaminti automobiliai atitinka EB (Europos Bendrijos) technines direktyvas ir gali būti registruojami be didesnių nesklandumų. Kai automobilis iš JAV atkeliauja į Europos šalį, jam taikomi papildomi patikrinimai, jog būtų galima įsitikinti, ar jis atitinka nustatytus reikalavimus ir bus saugus kelyje.

Didžiausias problemas dažniausiai kelia žibintai. Skiriasi ne tik jų spalvos, bet ir išdėstymas bei apšviečiamas plotas. Norint praeiti techninę apžiūrą, reikia pakeisti žibintus į europietiškus analogus. Siūlome atlikti transporto priemonės apžiūrą dar prieš automobilių iš JAV registraciją. Tokiu būdu sužinosite, ką reikia pakeisti ir techninės apžiūros metu nesusidursite su papildomais rūpesčiais.

• Clear title. Dokumentas parodo, kad automobilis neturėjo užfiksuotų reikšmingų eismo įvykių. Jis tinkamas registruojant transporto priemonę Lietuvoje.
• Salvage title. Tai dažniausiai pasitaikantis dokumentas, kurio reikia gabenant automobilį iš JAV. Jis parodo, kad automobilis yra patekęs į eismo įvykį. Dokumentas yra tinkamas registracijai Lietuvoje.
• Lemon title. Tai parodo, kad transporto priemonė yra ne itin kokybiška ir dažnai genda net ir garantinio laikotarpio metu. Toks dokumentas yra tinkamas registracijai Lietuvoje.
• Rebuilt (reconstructed) title. Šis dokumentas nurodo, kad automobilis po eismo įvykio jau buvo remontuotas. Jis yra tinkamas registracijai Lietuvoje.
• Junk title. Dokumentas suteikiamas, kai automobilis yra stipriai apgadintas ir netekęs daugiau nei 75 proc. savo vertės. Lietuvoje toks dokumentas yra netinkamas registracijai.
• Certificate of destruction. Tai draudimo kompanijos išduotas dokumentas dėl negalimos automobilio eksploatacijos. Lietuvoje šis dokumentas nėra tinkamas registracijai.
• Flood (water) damage title. Šis dokumentas yra išduodamas automobiliams, kurie buvo patekę į potvynius ar audras. Dokumentas yra tinkamas registracijai Lietuvoje.
• Odometer rollback title. Dokumentas pažymi, kad automobilio ridoje gali būti neatitikimų, o galbūt ji net buvo atsukta. Jis yra tinkamas registracijai Lietuvoje.